kAlakarRin
kālakarṇin , adj. or subst. m. ( Skt. Lex. , allegedly °ṇī f. ; in Pali and BHS clearly °ṇin, cf. Jāt. ii.153.23 , prose, kālakaṇṇi-sakuṇena), omen of bad luck; ‘Jonah’ : Mv i.257.6 (prose) (tatra), sarve īti- ( mss. iti) -kali-kālakarṇi ( Senart em. °ṇī; n. pl. ) praśāmyanti; Divy 40.16, 17, 19 , asau (…) kālakarṇi-prakhyaḥ, said of a man, Pūrṇaka; 19 śrīr vā bhavatu kālakarṇī (surely n. sg. m. ) vāgacchaikadhye prativasāmah. The lit. mg. is doubtless black-eared .